Tauragės
konvencija
  
Istorija  
Konvencija  
Vieta  
Leidiniai  
Straipsniai  
1968  
1978  
1980  
1982  
1987/8  
1989  
1991  
1992  
1993  
2002  
2003  
2007  
2009  
2012  
Galerija  
Rėmėjai  
Tauragės konvencija - svarbus Europos istorijos įvykis  
"Smiltė". 2007 m. Rugsėjis
1812 m. Prūsijos kariuomenės būrys (20 000 vyrų), vadovaujamas generolo Hanso Jorko von Vartenburgo, buvo priverstas dalyvauti Napoleono žygyje į Rusiją ir pridengti prancūzų armijos šiaurinį sparną.
H.Jorko korpusas buvo priskirtas maršalo Makdonaldo armijai, žygiavusiai Petrapilio kryptimi.
H.Jorkas stengėsi apsaugoti savo karius, vengė pavojingų operacijų, nepaklusdamas Makdonaldo generolams. Todėl kilo nemaža konfliktų.
Lapkričio pabaigoje slapta nuo Makdonaldo buvo sulauktas Aleksandro l laiškas su pasiūlymu atsimesti nuo Napoleono, atsidūrusiam sunkioj padėtyje, ir pereiti rusų pusėn. Generolas Jorkas nusiuntė kurjerį į Berlyną Prūsijos karaliui Friedrichui Wilhelmui III su klausimu, kaip elgtis. Atsakymo iš karaliaus vis nebuvo, o rusų kariuomenė tuo metu jau užėmė prancūzų ir prūsų turėtas pozicijas. Rusų dalinio vadas generolas Ivanas Dybičas atsiuntė Prūsijos generolui pasiuntinius, kurie siūlė tartis dėl sutarties, pagal kurią prūsų korpusas nekariautų Napoleono pusėje ir liktų neutralus.
H.Jorkas, nesulaukęs karaliaus žinios, pats priėmė svarbų politinį sprendimą ir sutiko sudaryti konvenciją.
Generolas Jorkas ir rusų generolas Dybičius 1812 m. gruodžio 30 d. Požerūnų malūne, netoli nuo Tauragės, pasirašė 7 straipsnių Tauragės konvenciją, pagal kurią Prūsijos armijos būrys pasiskelbė neutraliu ir atskilo nuo Prancūzijos kariuomenės. Tai įvyko prieš Prūsijos karaliaus valią. To jis niekada neatleido Jorkui, tačiau kitų reakcija privertė Prūsijos karalių nesiimti drastiškų priemonių prieš generolą ir sąlygojo vėlesnius susitarimus su Rusija.
Tauragės konvencija davė pradžią sukilimui Prūsijoje prieš Napoleoną. Konvenciją parėmė kitos Prūsijos kariuomenės dalys, vadovaujamos generolų Bulovo ir Masenbacho. Jai pritarė ir gyventojai, siekę nusikratyti Napoleono jungo. Netruko korpusas išaugti į armiją. 1813 m. Rusijos ir Prūsijos monarchai pasirašė sutartį dėl bendrų veiksmų prieš Napoleoną. Tauragės konvencija buvo pripažinta teisėta ir išaukštinta kaip tautinio išsivadavimo pradžia, o įvykiai Požerūnų malūne pripažinti svarbiu posūkiu Europos istorijoje.
Minint 100-tąsias Napoleono karinių žygių į Rusiją metines, 1912 m. kilo mintis pastatyti paminklą Tauragės konvencijai. Tačiau malūnas per tą laiką sunyko. Vieta paminklui buvo parinkta ne per toliausiai nuo Tauragės, kairiajame Ežerūnos upelio krante prie senos 25 m aukščio ir 2 m. storio liepos, augusios valstiečio Kyno lauke. Tais pačiais metais paminklas buvo iškilmingai atidengtas. Tai buvo Walframo fon Richthofeno sukurtas ant keturių varinių rutulių kubas su 2 m ilgio briaunomis iš granito plokščių. Paminklo pamatą sudarė akmeniniai trys kvadrato formos laiptai. Kubo šonuose buvo užrašai vokiečių ir rusų kalbomis. Pagrindinis tekstas: ,,Tauragės konvencijai tarp Prūsijos karalystės generolo leitenanto Jorko ir Rusijos imperijos generolo majoro Dybičo, sudarytai Požeriūnų malūne 1812 m. gruodžio 30/18."
Viename kubo šone buvo įrašas: ,,Taip dievo valia mūsų išsivadavimas prasidėjo ir pasibaigė".
Trečiasis įrašas buvo skirtas generolui Jorkui: ,,Nebailiam, ištikimam savo karaliaus tarnui, kurio garbingas pasielgimas buvo Prūsijos pakilimo ir išsivadavimo priežastis".
Šis istorinis paminklas 1941 m. buvo sunaikintas. Tik išliko legendos apie jį ir su juo susijusius žmones.
2014-11-11  
2012 gruodžio 28 dieną Tauragės Rotary klubas kartu su Tauragės miesto savivaldybe atidengė atstatytą Tauragės Konvencijos paminklą.