Tauragės
konvencija
  
Istorija  
Konvencija  
Vieta  
Leidiniai  
Straipsniai  
1968  
1978  
1980  
1982  
1987/8  
1989  
1991  
1992  
1993  
2002  
2003  
2007  
2009  
2012  
Galerija  
Rėmėjai  
Dar kartą apie Tauragės konvenciją  
Aleksandras Morozovas. „Mokslas ir gyvenimas“, 1982 m. Nr. 4
Tauragės konvencija, 1812 m. gruodžio 30 d. Požerūnų malone pasirašyta Rusijos armijos ir prūsų korpuso vadų, laikoma dideliu įvykiu Europos istorijoje, posūkiu karuose su Napoleonu. Jai skirta daug knygų, brošiūrų, straipsnių (be kitų ir MG, 1968, Nr. 10; 1969, Nr. 1). Nemažai apie ją yra rašęs ir vienas iš Vokietijos komunistų partijos organizatorių Francas Meringas (1846-1919). „Jis labai talentingas, turi gerą galvą“, – taip apie F. Meringą 1883 m. atsiliepė F. Engelsas, V. Leninas jį apibūdino kaip žmogų, sugebanti būti marksistu ir stovinti revoliucinių socialdemokratų pozicijose.
Svarbiausias F. Meringo veikalas – „Vokietijos socialdemokratijos istorija“. Be to, F. Meringas puikiai išmanė karo istorijos dalykus, apie tai daug rašė. Jo knygoje „Karo istorijos ir karo meno apybraižos“ marksistiškai nagrinėjami ir senovės graikų – persų, ir XIX a. karai. Ši knyga daug kartų buvo leidžiama Tarybų Sąjungoje. Paskutiniojo (1940 m.) leidimo įžangoje profesorius pulkininkas J. Razinas pažymėjo, kad po marksizmo – leninizmo klasikų darbų karo istorijos klausimais F. Meringo darbai šioje srityje yra geriausi, kad minėta knyga turi tapti kiekvieno Tarybinės armijos vado ir politinio darbuotojo nuolatine palydove.
1913 m. Vokietija minėjo kovos dėl išsivadavimo iš Napoleono jungo 100-ąsias metines. Ta proga F. Meringas parašė keletą straipsnių. Vienas jų – „Nuo Tilžės iki Tauragės“ – skirtas Vokietijos istorijai nuo 1807 m. Tilžės taikos iki 1812 m. Tauragės konvencijos, po kurios prasidėjo vokiečių tautos kova prieš Napoleono jungą. Keletas skyriaus puslapių betarpiškai skirti Tauragės konvencijai (poskyris „Tauragės sutartis“). Jame nagrinėjamos priežastys, nulėmusios prūsų korpuso, įėjusio į prancūzų armijos sudėtį ir kariavusio prieš Rusiją, vado H. Jorko ir rusų armijos generolo I. Dybičo istorinį susitikimą Požerūnų malūne, kuriame buvo pasirašyta sutartis dėl bendrų veiksmų prieš Napoleono armiją. Generolai buvo kelis kartus susitik, ir prieštai. H. Jorkui buvo pasiūlyta atsimesti nuo Napoleono. H. Jorkas pasiryžo ne iš karto. Tik po to, kai Napoleono maršalo Makdonaldo armija, į kurios sudėtį įėjo prūsų korpusas, pasiekė Tilžę, o H. Jorkas liko atkirstas nuo jos prie Tauragės, korpuso vadas, eidamas prieš karaliaus Fridricho valią, ryžosi „išdavystei“ – tapo Napoleono priešu. Tai buvo lemtingas signalas pakilti prieš Napoleono jungą ne tik vokiečių, bet ir kitoms Europos tautoms.
Tai, kad garsus vokiečių marksistas F. Meringas, nagrinėdamas ilgą karų istorijos laikotarpį, ištisą skyrių paskyrė Tauragės konvencijai, dar kartą liudija, koks tai buvo reikšmingas istorinis įvykis.
2010-06-08  
2012 gruodžio 28 dieną Tauragės Rotary klubas kartu su Tauragės miesto savivaldybe atidengė atstatytą Tauragės Konvencijos paminklą.